Šiandien noriu pakalbėti gan skaudžia tema tiek kaikuriems iš skaitytojų, tiek man. Depresija. Pasak vikipedijos, depresija yra labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Tai paaiškinti yra daug sunkiau, kai esi tai patyręs. Tai lyg širdies ir sielos drąskymas, pjaustymas, plėšymas gabalėliais kažkokio neaiškaus gyvio, kurio norėtum atsikratyti, bet neišeina. Depresija turi labai daug formų: yra lengva depresija, kai esi prislėgtas keletą mėnesių, bet tau pavyksta atsistoti ir yra labai sunki, kai reikia kreiptis į gydytoją ir gerti anti-depresantus. Žinoma dauguma žmonių tai prasideda lengvąja forma ir jei jis pasiduoda pereina sunkiau, kol priveda prie pasekmių. Dauguma pradeda depresuoti dėl to, kad kažkoks patinkantis vaikinas/mergina palieka arba tiesiog nekreipia dėmesio, kaip dabar dar vadinama "Friendzone". Kitiems būna sunkiau, kai palieka mylimas žmogus. Kitiems būna dar sunkiau, kai netenka artimo žmogaus ar kažkokios problemos šeimoje. Patyčios taip pat priveda prie depresijos. Jeigu jaučiate, kad artėja depresija, nes visada esate liūdnas, prislėgtas ir emociškai pavargęs, pabandykite pasidaryti testą internetu (spausti čia) ir jeigu įtariate tai, geriau pasakykite tėvams ar draugams, kad jūsų nepaliktų vienų. Užsidarę vien su savo mintimis galite pradėti galvoti apie savižudybę. savižudybė būtų lengvas ir paprastas būdas atimti tai, ką davė mama ir tėtis. Gyvybė yra labai brangi vertybė. Ji - neįkainojama. Branginkite gyvybę, nes ji yra tik vieną kartą (nebent tikite reinkarnacija, bet techniškai nebebūsite tas pats žmogus). Prieš darydami skubotą sprendimą, pagalvokite apie šeimą, giminę, draugus kaip jiems būtų skaudu, jei paliktumėte šį gyvenimą. Ne jūs prarastumėte, o jie puikų draugą, nepakartojamą sūnų/dukrą ir t.t. Savižudybė būtų per didelis galvojimas apie save. Geriau neliūdėti ir nepasinerti į šį baisų simptomą, o atsistoti ir gyventi. Praeitame blog'e buvau užsiminusi, kad praeiti metai man nebuvo geriausi. Tais metais buvau giliai įklimpusi ir galbūt net skendau depresijoje. Buvau kvaila, kad nepapasakojau namiškiams ir draugams. Artimiausi draugai sužinojo gerokai po laiko, kas jiems atrodė visiškai nesuvokiama, nes atrodžiau laiminga, bet jie nematė manęs namie. Buvo taip kaip buvo. Išlipau padedama gerų draugų. Būtinai pasakykite kam nors. Nesakau, kad man dabar yra labai gera ir nesunku, bet į gyvenimą dabar žvelgiu labiau optimistiškai ir lengvabūdiškai. Žinoma, aplanko niūrios mintys, tada pažiūriu filmą ar atsipalaiduoju kurdama, šokdama. Suraskite pomėgį, kuris paleistų jus nuo depresijos ir jums būtų malonu jį daryti. Kiekvienas turime atrasti kažką, kas yra malonu širdžiai ir sielai. Nepasiduokite ir eikite į priekį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą